Skaitytoja Lolita teiraujasi:
Vaikai po 3 metų JAV grįš labai gerai mokėdami anglų kalbą. Bet lietuviškoje mokykloje toliau mokysis vadovėlinę anglų. Kokie nepriklausomos pedagogės patarimai ir pamąstymai apie tokias situacijas, kai kertasi pedagogo vadovėlinės žinios ir mokinio praktinės žinios? Ačiū!
Pirmiausia, pakalbėkime apie tai, kaip atsiranda vadovėlis ir kam jo reikia. Bet kurį kalba yra gyvas, nuolatos besivystantis organizmas. Kalba gimsta, vystosi, ir miršta. Per pastarąjį šimtmetį apie 400 kalbų numirė t.y. nebeliko nei vieno jomis mokančio kalbėti žmogaus. Paskaičiuota, kad kartą per tris mėnesius numiršta viena kalba. Lingvistikos specialistų nuomone, šiandien yra 6,5000 kalbų mūsų pasaulyje, iš kurių mažiausiai pusė bus mirusi iki šimtmečio pabaigos. Populiariausių kalbų dešimtukas jau dabar dengia pusę mūsų planetos gyventojų. UNESCO kalbų, atsidūrusių pavojuje išnykti, atlasas šiuo metu 576 kalbas yra pažymėjęs kaip critically endangered. Daugiausia tokių kalbų, stovinčių ties išnykimo riba, yra Šiaurės ir Pietų Amerikose (1).
Bet kalbos ir gimsta, ir vystosi. Imkime konkrečiu pavyzdžiu anglų kalbą. Vargu, ar ją galima vadinti būtent anglų kalba, nes gimė ji iš anglų, saksų ir jutų dialektų. Anglosaksai ir jutai buvo vokiškų (germaniškų) šaknų turinčios gentys, atsikėlusios į Didžiosios Britanijos salą maždaug V a. Angles yra kildinama nuo Angeln regiono dabartinėje Šlėzvigo-Holšteino vietovėje. Jutų gentys (manoma, kilusios Jutlandijos pusiasalyje) įsikūrė dabartinėje Kento vietovėje Anglijoje, bet netrukus buvo sunaikintos agresyvios saksų politikos.
Anglų kalba visą laiką labai mėgo skolintis. Kai užsienio kalboje aptikdavo reikiamą žodį, be didelių ceremonijų jį pasiimdavo, nes vietinės reikšmės VLKK tikrai neužsiiminėjo grynaveisliškų angliškų žodžių išradinėjimais, nors daug anglų kalbos žodžių yra sugalvota pačių anglų (Philip Sidney anglų kalbai padovanojo eradicate, exist, harass, meditate...). Tiesa, su laiku originaliame skolinyje kartais ir atsirasdavo šiek tiek pakeitimų, adaptuotų vietiams kalbos padargams, pvz. itališkas ombrello pavirto anglišku umbrealla. Taigi, šiuolaikinėje anglų kalboje atsekami skoliniai iš keltų, prancūzų, lotynų, graikų, skandinavų, normanų, nyderlandų, ispanų, italų, indų, vokiečių, hebrajų, jidiš ir arabų kalbų (2). Teisybės dėlei, papildomai reiktų dar paminėti ir rusų kalbą: į kosmosą leidžiamas sputnik, per gatvę eina skarele galvą apsirišusi babushka, naktiniame klube groja balalaika, politinius kalinius kai kuriose šalyse siunčia į gulag, prieš žydus buvo rengiamas pogrom, labai skanus desertas yra Pavlova, kas nežino vodkos, Rusija iki šiol valdo tsar, daug kur šaudoma iš kalashnikov, galima pasigardžiuoti Beluga ikrais, ir t.t.
