Alkoholis mums ne brolis!

Paminėjome rudenišką Gedulo ir Vilties dieną, kai daug Lietuvos moksleivių išgirdo nuosprendį-iki dvylikos metų. Bet gedulo net alkoholyje nėjo paskandinti, mat ne visiems pavyko jo nusipirkti.

(C) Laimonas Kirkutis, Facebook paskyra. Dėkoju už leidimą naudotis.

2007 m. buvo uždrausta prekiauti alkoholiu rugsėjo 1 d. Tiesa, nuo 2009 m. yra išimčių- viešojo maitinimo sektoriuje ši prekyba nedraudžiama. Man kilo štai tokių klausimų:

1) Ar leidimas prekiauti alkoholiu viešojo maitinimo vietose ir draudimas prekiauti alkoholiu prekybos tinkluose nėra diskriminacinis?
2) Ar tam tikrai asmenų grupei (nepilnamečiams) taikomas draudimas įsigyti alkoholio nepažeidžia asmenų nuo 18 metų (pilnamečių) teisių?
3) Ar uždraudus šią dieną prekiauti alkoholiu ( tiksliau, apribojus alkoholio platinimą) buvo pasiekta kokių nors rezultatų?

Pabandykime pažiūrėti į situaciją kritiškai. Hipotezei imame faktą, kad Mokslo ir Žinių dieną draudimas prekiauti alkoholiu turi sumažinti girtavimą moksleivių tarpe.

1) Jeigu mes neparduodame nepilnamečiams alkoholio prekybos tinkluose, jiems neparduodame alkoholio ir viešojo maitinimo įstaigose (kavinėse, baruose, restoranuose, etc.). Kilus klausimui dėl pirkėjo amžiaus, visada galima paprašyti asmens dokumento. Todėl daryti prielaidą, kad prekybos tinkluose drausti alkoholio prekybą reikia todėl, kad nepilnamečiai ten perka alkoholį, nėra tikslinga, kadangi jų tiesiog neaptarnaus lygiai taip pat, kaip kokiame nors restorane bet kurią kitą savaitės dieną. Nes LR įstatymai draudžia parduoti svaigiuosius gėrimus nepilnamečiams. Todėl tvirtinti, kad prekybos tinklai pažeidinėja LR įstatymus, kaip daro šis draudimas, yra kiek per drąsu. Sąžininga būtų tada įtarti visus prekybos alkoholiu taškus esant pažeidėjais ir rugsėjo 1 d. drausti prekybą alkoholiu visoje LR teritorijoje. Nes dabar Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose (1). 

2) Jeigu mes išskiriame nepilnamečius kaip tikslinę amžiaus grupę, kuriai reikia apriboti alkoholinius gėrimus, tai kodėl mes draudžiame jų nusipirkti asmenims, sulaukusiems pilnametystės? Pilnamečiai asmenys turi teisę parduotuvėje pirkti viską, ką nori, priimdami sau atsakomybę už žalą sveikatai. Taigi, šis draudimas diskriminuoja tam tikrą pirkėjų amžiaus grupę ir galimai pažeidžia lygių galimybių principą. Eidžizmas yra diskriminacija ar neteisingas elgesys su asmeniu dėl jo amžiaus. Jis gali turėti neigiamos įtakos asmens pasitikėjimui savimi, įsidarbinimo galimybėms, darbingumui, finansinei situacijai ir gyvenimo kokybei (Organizacijos „Age UK“ apibrėžimas)  (2). Aš nekalbu apie alkoholio daromą žalą suaugusio žmogaus sveikatai, šią riziką jis turi prisiimti pats, aš kalbu apie teisę rinktis tą žalą daryti sau sąmoningai. Nes šiaip tai ir druska labai žmogui kenkia, tai gal ir ją reiktų uždrausti?

3) Jeigu aš būčiau nepilnametis, kuris norėtų atšvęsti būsimus nelaisvės metus mokyklos suole atkimšdamas butelį svaigalų, tai pasirūpinčiau tuom išvakarėse, kai draudimas prekybai dar neįsigaliojo. Žinoma, pačiam jo nusipirkti nepavyktų, tektų imtis kažkokių priemonių: prašyti ( galimai už mokestį) pilnamečių asmenų, klastoti asmens dokumentus, vogti...Jeigu draudimas alkoholiui nėra visa apimantis, t.y. 365 dienos per metus, naivu yra tikėtis, kad viena diena draudimo ką nors išspręs. Bet drausti pas mus mėgstama, o štai kur objektyvi statistika apie vienos dienos prohibicijos poveikį per beveik dešimt metų?

Problema yra ne nepilnamečių alkoholizmas Lietuvoje. Problema yra visuotinis alkoholizmas Lietuvoje. Mes geriame, bet gerti nemokame. Mes dar ir rūkome bei vartojame nelegalius kvaišalus. Mes vartojame ir legalizuotus narkotikus, tokius kaip kava ir cukrus. Jeigu jau gyventi sveikai, tai liktų tik salotlapis ir "Vytauto" mineralinis vanduo, bet nuo neišvengiamos mirties vieną gražią diena tai neišgelbės.

Nebūkime šventesni už Popiežių.

Šaltiniai:

(1) Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka.
(2) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Kaip saugiai kasinėti perkeltinės prasmės klodus užsienio kalboje?

Užsienio kalbos paprastai pradedama mokytis nuo aiškių taisyklių, paprastų konstrukcijų, elementaraus žodyno. Tobulėjant vėliau reikia išmanyti frazeologinius veiksmažodžius ir idiomatinius posakius, kurie suteikia kalbai gyvybės ir spalvos. Idiomatiniuose posakiuose dažnai būna užkoduota kultūrinė prasmė, todėl kai kuriuos posakius iššifruoti be rakto iš kultūros nelengva. 

Jūsų dėmesiui Matador Network straipsnis 11 idioms only Brits understand. Manyčiau, su straipsnio pavadinimu jie kiek perlenkė lazdą, nes kai kurios idiomos labai artimos lietuviškajai kultūrai.

1. Pop one's clogs. Dar yra sakoma push up the daisies arba kick the bucket. Tai reikšia numirti. Lietuvių kalboje mums artimiausias ne klumpių (clogs) variantas, o posakis pakratyti kojas. 

2. That went down a treat. Taip sakoma apie kažką labai skanaus. Gardumyną (treat) lietuviškoje kultūroje esame pakeitę, dėl kažkokių keistų priežasčių, muilu: prarijo kaip šuo muilą. Nesu tikra, kad šunys ėda muilą, bet galbūt aš klystu. 

3. Take the mickey. Tai reiškia erzinti, šaipytis. Artimiausias variantas, kuris man ateina į galvą, yra pieskinti, pvz. Ar nustosite mane pieskinti dėl to atsitikimo? Greičiausiai tai yra kažkaip su barstymu smėliu susijęs slavizmas. 

4. Itchy feet. Jeigu žmogui niežti kojos (itchy feet), tai jis nori keliauti. Dar sakoma bitten by the travel bug, t.y. įkando kelionių vabalas. Lietuviškoje kultūroje mes krentame nelygioje kovoje užsikrėtę kelionių virusu. 

5. At a loose end. Tai reiškia nykiai nuobodžiauti, kai nėra ką veikti. Manau, lietuvis šioje situacijoje jaučiasi taip, kad nors šunimi stauk/vilku kauk arba nusišaut/pasikart norisi. 

6. Another string to your bow. Papildomai įsisavintas gebėjimas, naujos žinios, naujos kvalifikacijos yra papildoma viela/styga prie lanko (string to your bow). Ši idioma iš tiesų yra kilusi iš šaudymo iš lanko patrities. Kadangi dėl dažno naudojimo ar blogo oro lankai dažnai susidėvėdamo, juos greičiausiai atnaujinti buvo galima pakeičiant temples. Kiekvienas lankininkas jų nešiodavosi bent keletą. Mes nešaudome, bet žinome, kad ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. 

7. As the actress said to the bishop. Ši frazė naudojama pabrėžti seksualines užuominas. T.y. jau pasakytas sakinys savyje neturėjo nieko nepadoraus, bet kito pokalbio dalyvio pasakymas apie aktorę ir vyskupą (actress to the bishop) paverčia prieš tai nuskambėjusią frazę vulgaria. Lietuvių kultūroje mes tai irgi puikiai įsisavinome: O Dieve, koks jis didelis!- yra nors kartą gyvenime girdėjęs bet kuris voras.

8. Bob's your uncle. Ši frazė naudojama pabrėžti sėkmei. Prancūzų kalba turi nepakeičiamią et voila. Kiek besuku galvą, joks lietuviškas ekvivalentas neateina. 

9. Cheap as chips. Taip pabrėžiama, kad kažkas yra tikrai pigu. Bet tikras lietuvis žino, kad ne čipsai yra pigu, o grybai: pigiau grybo.

10. Look after the pennies and the pounds will look after themselves.Čia mes galime palinguoti galvas pritariamai, nes ir mes dedame centą prie cento. 

11. Nosy parker. Taip vadinamas asmuo, kuris mėgsta kaišioti nosį ne į savo reikalus. Kiek man teko girdėti, lietuviška kultūra didžiuojasi abiejų lyčių atstovais: smalsia Zose ir smalsiu Juze. Na, o mėgstantis slapta stebėti besirengiančias moteris yra vadinamas Peeping Tom.

Norintys pasitestuoti kiek angliškų sparnuotų posakių moka, gali tai padaryti bandydami atpažinti kažkiek iš, sakoma, 300 tokių frazių 1975 m. amerikiečio dailininko T. E. Breitenbach nutapytame paveiksle. 

"Prov1975". Licensed under Fair use via Wikipedia.

Kodėl Jūs niekada neišmoksite anglų kalbos. Ne, ne todėl, kad nedarote namų darbų.

Todėl, kad anglų kalba turi taisykles, kurios turi išimtis. Manau, kad anglų kalba pirma sugalvojo išimtis, o tada bandė jas pritraukti prie taisyklių, bet nieko nesigavo, todėl šiandien ir turim ką turim-labai dažnai neveikiančias taisykles. Teoriškai arklys, bet praktiškai netraukia.

Dvidešimt banginių, ant kurių laikosi anglų kalba

1. A preposition is a terrible word to end a sentence with. Never do it. 

2. Remember to never split an infinitive.

3. Don't use no double negatives.

4. Don't ever use contractions.

5. And never start a sentence with a conjunction.

6. Write i after e except after c. I'm relieved to receive this anciently weird rule.

7. Foreign words and phrases are not "chic".

8. The passive voice is to be avoided wherever possible.

9. Who needs rhetorical questions?

10. Reserve the apostrophe for it's proper use and omit it when its not necessary.

11. Use fewer with numbers and less with quantity. Less and less people do.

12. Proof read carefully to see if you any words out.

13. I and John are careful to use subject pronouns correctly.

14. Verbs has to agree with their subjects.

15. You've done good to use adverbs correctly. 

16. If any word is incorrect at the end of a sentence , an auxiliary verb is. 

17. Steer clear of incorrect verbs forms that have snuck into the language.

18. Take the bull by the hand and avoid mixing your idioms.

19. Tell the rule about "whom" to who you like.

20. At the end of the day avoid cliches like the plague. 

Visuose dvidešimtyje sakinių yra sulaužyta taisyklė, kurią jie skelbia. Nors dėl bent dviejų sakinių klaidingumo aš galiu ginčytis, t.y. ta taisyklė tikrai turi išimčių. 

Jeigu šias taisykles žinote ir netgi jas taikote praktikoje, tai galbūt anglų kalbą Jums ir pavyks išmokti. 

Šaltinis: New Headway Advanced, Liz and John Soars, Oxford University Press.

Aš bijau kalbėti. Padėkite atidaryti Johari langą!

Ne taip jau retai į mane kreipiasi gana neblogai angliškai mokantys asmenys, kurių pagrindinė problema-baimė kalbėti. Tenka tada pedagogui įlįsti į psichologo kailį.

Niekad rimtai nenagrinėjau šitos problemos. Viskas susivesdavo į confidence building. Jeigu žmogus profesionalaus pedagogo užtikrinamas, kad jo anglų kalbos žinios yra labai geros, baimė kalbėti viešai dažnai dingsta. Todėl ir manau, kad šios baimės šaknys slypi pasitikėjimo savimi stokoje.

Bet pasirodo, kad šita problema turi netgi mokslinį pavadinimą: glosofobija (graikų kalba glossa (liežuvis) + phobos (fobija, baimė)). Negydoma glosofobija gali peraugti į public speaking anxiety, t.y. viešojo kalbėjimo baimę. 

Jūs kenčiate nuo glosofobijos, jeigu Jums pasireiškia šie simptomai (1):

1) baimė prieš kalbėjimo aktą viešai arba vien tik pagalvojus apie būsimą kalbėjimą viešai

2) vengimas visokių projektų ir renginių, kurių metu Jums reiktų kalbėti viešai

3) fiziniai simptomai kaip pykinimas ar panika

Yra manoma, kad 75% visų žmonių yra kada nors patyrę glosofobiją.

Kaip išmokti kalbą per trumpą laiką? Naudokite Gardnerio daugialypio intelekto teoriją!

Kartas nuo karto iš archyvų įvairiuose portaluose prikeliama tema apie tai, kaip galima išmokti kalbos per trumpą laiką. Kaip jau minėjau praėjusiame įraše, laikas yra dažnas besimokančių kalbos asmenų nedraugas. Ko gero, dar sulauksiu tos dienos, kai kalbos bus mokoma hipnozės metodu.

Prieš kurį laiką buvo aptarinėjamas modulių metodikos veiksmingumas. Tai yra tokia mokymosi sistema, kai tam tikrą laiką yra susikoncentruojama tik ties viena tema. Šiandieninis moksleivis tradiciškai turi 6-7 skirtingas pamokas per dieną, o modulio metodikoje būtų skiriama savaitė tik lietuvių kalbai, savaitė tik anglų kalbai, savaitė tik istorijai, ir t.t. Iš esmės, greitas kalbos išmokimas per dvi savaites ir yra toks modulis. Ir, teisybės dėlei, reiktų sakyti pramokti kalbos.

Šiandien Delfi portale publikuojamas straipsnis apie tai, kaip verslininkas David Bayley išmoko prancūziškai per 17 dienų. 

Anglų kalba: ar įmanoma ją išmokti?

Statistika sako, kad 335 milijonai žmonių šiandien kalba angliškai kaip savo gimtąja kalba(1). Šiek tiek sunkiau su statistika apie tai, kiek žmonių mokosi anglų kalbos kaip antrosios, arba užsienio, kalbos: skaičiai svyruoja nuo įspūdingų 900 milijonų iki tik 150 milijonų. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad ateities kalbos yra kinų ir ispanų kalbos, todėl reikia suskubti jų mokytis, nes Kinijos ekonomika vystosi taip greitai, kad jau rytoj su viršininku iš Pekino sveikinsiesi jo gimtąja kalba, o kur dar naujos rinkos Naujajame žemyne... Dar neseniai Lietuvoje buvo populiarios skandinavų kalbos, ypač didiesiems skandinavų bankams čia perkėlus dalį savo paslaugų. Keliaujant didelėje grupėje po Vidurio Europos šalis, daug kur muziejuose gidas kalbės angliškai arba rusiškai, bet vis tiek prireiks vertėjo, nes pusė turistų iš Lietuvos nesupras arba rusiškai (jaunimas iki 35 metų), arba angliškai (žmonės virš 40 metų). Todėl nenuostabu, kad vis daugiau žmonių mokosi užsienio kalbų ir blaškosi, nuo kurios pradėti.