Mokytojų kūrybinės atostogos: ar mes tam pasiruošę?

Savarankiškai dirbantys žmonės gali sau leisti paimti metus laiko atostogų, taip vadinamą sabbatical. Tada susikrauna kuprines, išnuomoja butą, šunį palieka tėvams ir išvažiuoja metams į Tailandą. Kiti gi, supančioti darbo sutartimi ir vos kelių savaičių atostogomis, pavydžiai žiūri į laimingųjų nuotraukas internetiniuose dienoraščiuose ir slapta verkia. 

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas teoriškai tokias atostogas leidžia. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 178 straipsnis (1) numato kūrybines atostogas. Tačiau tuom viskas ir baigiasi, lieka krūva klausimų. Kam tokios atostogos suteikiamos? Kokia jų trukmė? Kas jas apmoka, jeigu apmoka? 

Lietuvoje kažkur ministerijose vis sklando kūrybinių atostogų mokytojams įvedimo idėja, bet niekaip nenusileidžia į mokyklas. O jų metu mokytojas tikrai galėtų kelti savo kvalifikaciją. Galėtų mokytis užsienio kalbų. Parašytų vadovėlį. Galbūt padirbtų mokytojo asistentu užsienyje. Skaitytų pranešimus konferencijose. 

Brangus malonumas, jeigu apmokamas iš biužeto, ir visiška utopija, jeigu tai reiktų daryti iš mokytojo atlyginimo. 

Panagrinėjau situaciją JAV (2).

Sabbaticals are available to teachers to:

1. Enhance their teaching skills
2. Restore their health
3. Achieve state certification in a shortage area

Tai- labai tikslingos atostogos. Pirmu atveju, mokytojas susipažins su savo dėstomo dalyko naujovėmis, nebevirs savo sultyse, įgaus daugiau praktikos ten, kur jos nepakanka. Antru atveju, mokytojas pailsės nuo darbo krūvio ir psichologinės įtampos. Trečiu atveju, jis gaus kvalifikaciją dirbti ten, kur trūksta mokytojų, ir taip neiškris iš darbo rinkos. 

All teachers are eligible for a one-year sabbatical of either type after 14 years of service. 

Lietuvoje tokiu atveju dauguma mokytojų jau būtų po du kartus gavę kūrybinių atostogų. Jeigu ne daugiau.

If you are a junior high or high school teacher, you can also apply for a six-month study sabbatical for the spring semester only. After seven years of regularly appointed service, all teachers are eligible for a sabbatical leave for restoration of health that lasts for up to six months.

Taigi, JAV vidurinės mokyklos mokytojas gali pavasario semestro metu pusę metų kelti savo kvalifikaciją akademiniu būdu. O visi mokytojai, kurie dirba pedagoginį darbą be pertraukos septynis metus, gali išeiti sveikatinimosi atostogų iki pusės metų. 

During a medical sabbatical, teachers earn 70 percent of salary during a full-year sabbatical and 60 percent of salary during a six-month sabbatical. During a study sabbatical, whether full-year or a six-month sabbatical, teachers earn 70 percent of salary.

Labai aiški kūrybinių ir sveikatinimosi atostogų apmokėjimo tvarka. 

Teachers who are regularly appointed may apply for a special one-year or six-month sabbatical leave of absence for study to meet certification requirements for a license designated as a shortage area license (see list of current shortage areas below).

Perkvalifikavimo klausimas sprendžiamas apmokant mokytojus naujų įgūdžių kūrybinių atostogų metu. 

Be abejo, yra papildomų sąlygų. Bet projektas-be galo motyvuojantis ir naudingas visai švietimo sistemos grandinei. Labai tikiuosi, kad Lietuvos švietimo sistemoje irgi subręs toks vaisius. 

Išnašos.

(1) Atostogų suteikimo tvarka, šaltinis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 2002 m.

(2) Mokytojų kūrybinės atostogos JAV, šaltinis United Federation of Teachers: Sabbatical

Gyva ir negyva kalba: between the devil and the deep blue sea?

Skaitytoja Lolita teiraujasi: 

Vaikai po 3 metų JAV grįš labai gerai mokėdami anglų kalbą. Bet lietuviškoje mokykloje toliau mokysis vadovėlinę anglų. Kokie nepriklausomos pedagogės patarimai ir pamąstymai apie tokias situacijas, kai kertasi pedagogo vadovėlinės žinios ir mokinio praktinės žinios? Ačiū! 

Pirmiausia, pakalbėkime apie tai, kaip atsiranda vadovėlis ir kam jo reikia. Bet kurį kalba yra gyvas, nuolatos besivystantis organizmas. Kalba gimsta, vystosi, ir miršta. Per pastarąjį šimtmetį apie 400 kalbų numirė t.y. nebeliko nei vieno jomis mokančio kalbėti žmogaus. Paskaičiuota, kad kartą per tris mėnesius numiršta viena kalba. Lingvistikos specialistų nuomone, šiandien yra 6,5000 kalbų mūsų pasaulyje, iš kurių mažiausiai pusė bus mirusi iki šimtmečio pabaigos. Populiariausių kalbų dešimtukas jau dabar dengia pusę mūsų planetos gyventojų. UNESCO kalbų, atsidūrusių pavojuje išnykti, atlasas šiuo metu 576 kalbas yra pažymėjęs kaip critically endangered. Daugiausia tokių kalbų, stovinčių ties išnykimo riba, yra Šiaurės ir Pietų Amerikose (1).

Bet kalbos ir gimsta, ir vystosi. Imkime konkrečiu pavyzdžiu anglų kalbą. Vargu, ar ją galima vadinti būtent anglų kalba, nes gimė ji iš anglų, saksų ir jutų dialektų. Anglosaksai ir jutai buvo vokiškų (germaniškų) šaknų turinčios gentys, atsikėlusios į Didžiosios Britanijos salą maždaug V a. Angles yra kildinama nuo Angeln regiono dabartinėje Šlėzvigo-Holšteino vietovėje. Jutų gentys (manoma, kilusios Jutlandijos pusiasalyje) įsikūrė dabartinėje Kento vietovėje Anglijoje, bet netrukus buvo sunaikintos agresyvios saksų politikos.

Anglų kalba visą laiką labai mėgo skolintis. Kai užsienio kalboje aptikdavo reikiamą žodį, be didelių ceremonijų jį pasiimdavo, nes vietinės reikšmės VLKK tikrai neužsiiminėjo grynaveisliškų angliškų žodžių išradinėjimais, nors daug anglų kalbos žodžių yra sugalvota pačių anglų (Philip Sidney anglų kalbai padovanojo eradicate, exist, harass, meditate...). Tiesa, su laiku originaliame skolinyje kartais ir atsirasdavo šiek tiek pakeitimų, adaptuotų vietiams kalbos padargams, pvz. itališkas ombrello pavirto anglišku umbrealla. Taigi, šiuolaikinėje anglų kalboje atsekami skoliniai iš keltų, prancūzų, lotynų, graikų, skandinavų, normanų, nyderlandų, ispanų, italų, indų, vokiečių, hebrajų, jidiš ir arabų kalbų (2). Teisybės dėlei, papildomai reiktų dar paminėti ir rusų kalbą: į kosmosą leidžiamas sputnik, per gatvę eina skarele galvą apsirišusi babushka, naktiniame klube groja balalaika, politinius kalinius kai kuriose šalyse siunčia į gulag, prieš žydus buvo rengiamas pogrom, labai skanus desertas yra Pavlova, kas nežino vodkos, Rusija iki šiol valdo tsar, daug kur šaudoma iš kalashnikov, galima pasigardžiuoti Beluga ikrais, ir t.t.

Aš bijau kalbėti. Padėkite atidaryti Johari langą!

Ne taip jau retai į mane kreipiasi gana neblogai angliškai mokantys asmenys, kurių pagrindinė problema-baimė kalbėti. Tenka tada pedagogui įlįsti į psichologo kailį.

Niekad rimtai nenagrinėjau šitos problemos. Viskas susivesdavo į confidence building. Jeigu žmogus profesionalaus pedagogo užtikrinamas, kad jo anglų kalbos žinios yra labai geros, baimė kalbėti viešai dažnai dingsta. Todėl ir manau, kad šios baimės šaknys slypi pasitikėjimo savimi stokoje.

Bet pasirodo, kad šita problema turi netgi mokslinį pavadinimą: glosofobija (graikų kalba glossa (liežuvis) + phobos (fobija, baimė)). Negydoma glosofobija gali peraugti į public speaking anxiety, t.y. viešojo kalbėjimo baimę. 

Jūs kenčiate nuo glosofobijos, jeigu Jums pasireiškia šie simptomai (1):

1) baimė prieš kalbėjimo aktą viešai arba vien tik pagalvojus apie būsimą kalbėjimą viešai

2) vengimas visokių projektų ir renginių, kurių metu Jums reiktų kalbėti viešai

3) fiziniai simptomai kaip pykinimas ar panika

Yra manoma, kad 75% visų žmonių yra kada nors patyrę glosofobiją.