Skaitytoja Lolita teiraujasi:
Vaikai po 3 metų JAV grįš labai gerai mokėdami anglų kalbą. Bet lietuviškoje mokykloje toliau mokysis vadovėlinę anglų. Kokie nepriklausomos pedagogės patarimai ir pamąstymai apie tokias situacijas, kai kertasi pedagogo vadovėlinės žinios ir mokinio praktinės žinios? Ačiū!
Pirmiausia, pakalbėkime apie tai, kaip atsiranda vadovėlis ir kam jo reikia. Bet kurį kalba yra gyvas, nuolatos besivystantis organizmas. Kalba gimsta, vystosi, ir miršta. Per pastarąjį šimtmetį apie 400 kalbų numirė t.y. nebeliko nei vieno jomis mokančio kalbėti žmogaus. Paskaičiuota, kad kartą per tris mėnesius numiršta viena kalba. Lingvistikos specialistų nuomone, šiandien yra 6,5000 kalbų mūsų pasaulyje, iš kurių mažiausiai pusė bus mirusi iki šimtmečio pabaigos. Populiariausių kalbų dešimtukas jau dabar dengia pusę mūsų planetos gyventojų. UNESCO kalbų, atsidūrusių pavojuje išnykti, atlasas šiuo metu 576 kalbas yra pažymėjęs kaip critically endangered. Daugiausia tokių kalbų, stovinčių ties išnykimo riba, yra Šiaurės ir Pietų Amerikose (1).
Bet kalbos ir gimsta, ir vystosi. Imkime konkrečiu pavyzdžiu anglų kalbą. Vargu, ar ją galima vadinti būtent anglų kalba, nes gimė ji iš anglų, saksų ir jutų dialektų. Anglosaksai ir jutai buvo vokiškų (germaniškų) šaknų turinčios gentys, atsikėlusios į Didžiosios Britanijos salą maždaug V a. Angles yra kildinama nuo Angeln regiono dabartinėje Šlėzvigo-Holšteino vietovėje. Jutų gentys (manoma, kilusios Jutlandijos pusiasalyje) įsikūrė dabartinėje Kento vietovėje Anglijoje, bet netrukus buvo sunaikintos agresyvios saksų politikos.
Anglų kalba visą laiką labai mėgo skolintis. Kai užsienio kalboje aptikdavo reikiamą žodį, be didelių ceremonijų jį pasiimdavo, nes vietinės reikšmės VLKK tikrai neužsiiminėjo grynaveisliškų angliškų žodžių išradinėjimais, nors daug anglų kalbos žodžių yra sugalvota pačių anglų (Philip Sidney anglų kalbai padovanojo eradicate, exist, harass, meditate...). Tiesa, su laiku originaliame skolinyje kartais ir atsirasdavo šiek tiek pakeitimų, adaptuotų vietiams kalbos padargams, pvz. itališkas ombrello pavirto anglišku umbrealla. Taigi, šiuolaikinėje anglų kalboje atsekami skoliniai iš keltų, prancūzų, lotynų, graikų, skandinavų, normanų, nyderlandų, ispanų, italų, indų, vokiečių, hebrajų, jidiš ir arabų kalbų (2). Teisybės dėlei, papildomai reiktų dar paminėti ir rusų kalbą: į kosmosą leidžiamas sputnik, per gatvę eina skarele galvą apsirišusi babushka, naktiniame klube groja balalaika, politinius kalinius kai kuriose šalyse siunčia į gulag, prieš žydus buvo rengiamas pogrom, labai skanus desertas yra Pavlova, kas nežino vodkos, Rusija iki šiol valdo tsar, daug kur šaudoma iš kalashnikov, galima pasigardžiuoti Beluga ikrais, ir t.t.
Čia į darbą stoja rankoves pasiraitę leksikografijos specialistai. Leksikografija yra mokslas, nagrinėjantis žodynų sudarymą. Daug vandens nuteka, kol naujas žodis kalboje tampa priimta vartojimo norma ir įrašomas į žodynus. Specialistai atidžiai seka naujus žodžius, kaip dažnai ir kokie visuomenės sluoksniai juos naudoja, ir po gana ilgo laiko, jeigu žodis iš tiesų tampa plačiai naudojamas, jis įtraukiamas į žodyną kaip egzistuojantis kalboje ir tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. Sekti žodžius kalboje padeda taip vadinamas language corpora, kurį sudaro didelė rašytinių ir sakytinių tekstų bazė. BNC (British National Corpora) sudaro 100 miljonų žodžių pavyzdžių (3).
Anglų kalba dar pasižymi pomėgiu kaldinti naujus žodžius suduriant keletą žodžių į vieną leksinį vienetą. Štai, tarkime, būdvardis sexual. Vertimo, turbūt, nereikia :-) Ne taip seniai vyriškoji žmonijos pusė nusprendė rūpintis savimi: manikiūras, pedikiūras, antakių korekcija, veido odos šveitimas, depiliacija. Šiems žmonėms pavadinti atsirado žodis metrosexual. Dabar madinga girtis kulinariniais gabumais, bandyti įvairius receptus, todėl norintys moteris sužavėti savo gebėjimu suktis virtuvėje tokie vyrai save įvardina kaip gastrosexual. O užvakar internete pamačiau kai ką naujo: lumbersexual (4). Tai mūsų jau aptartasis metrioseksualas, kuriam šarmo prideda tam tikru būdu pakirpta barzda ir kirvis. Šiam vyrui po Kalėdų eglute geriausia padėti kokį elektrinį pjūklą ir naują nagų dildę.
 |
| Lamberseksualas. VLKK verkia kamputyje. Nuotraukos šaltinis: Know Your Meme. |
Tačiau jeigu paimsite nuo lentynos žodyną ir bandysite surasti visus čia aptartus seksualus, tai greičiausiai nieko nepešite: praeis dar labai nemažai laiko, kol šie žodžiai pateks, jeigu pateks, į šiuolaikinės anglų kalbos žodynus, nors jie jau dabar egzistuoja. Tiesa, elektroninės žodynų versijos atnaujinamos greičiau ir dabar spausdintus žodynus nusipirkę žmonės dažnai gauna priėjimą prie leidyklos internetinės svetainės, kurioje skelbiami įvairūs atnaujinimai.
Anglų kalba ilgai neturėjo to, kas šiandien žinoma kaip the English Standard -ta kalba, kuria rašomi vadovėliai. Iki XV a. Anglijoje buvo tikras Babelio bokštas. 1475 m. Briugėje buvo išspausdinta pirmoji knyga anglų kalba, vėliau knygų spausdinimas persikėlė ir į patį Ūkanotąjį Albioną (5), o ponas William Caxton tapo spausdinimo preso tėvu. Spausdinimo technologija pakeitė iki tol gyvavusį rankraštinį knygų perrašinėjimą vienuolynuose (kaip suprantate, tokios knygos buvo be galo brangios ir ypatingai doro turinio). Bet šalyje buvo dialektų maišalienė (nepamirkšime ir to fakto, kad nuo 1066 m. iki 1362 m. oficiali dvaro kalba buvo prancūzų), todėl spausdinti knygas buvo nuspresta sostinės Londono dialektu. Tačiau savi dialektai buvo tiek paplitę, dar ilgą laiką Londono miesto ir Londono apskirties gyventojai nesupras vieni kitų. Jau nekalbu apie ilgai gyvavusią skirtingą žodžių rašybą.
Atsiradus galimybei sausdinti knygas, atsirado ne tik kokios nors beletristikos, bet ir žodynų bei gramatikos vadovėlių poreikis. Protingiausi šalies protai surėmė pečius ir plunksnas ir ėmėsi jau esamą salos kalbą vilkti į naujus gramatikos drabužius. Šiam tikslui jie pasirinko tobuliausią visų laikų kalbą- lotynų kalbą- ir jos pagrindu kūrė anglų kalbos gramatiką. Apie šio metodo paikilimus ir nuosmukius, palaikytojus ir oponentus šiame įraše nepasakosiu, man svarbiau pats faktas, kada gramatikos atsiranda: pirmąja anglų kalbos gramatika laikoma 1586 m. William Bullokar išleista Pamphlet for Grammar.
Atrodo, viskas gerai. Kalba gimė, ilgai ir įvairiai vystėsi, kai kas joje gimė, kai kas joje mirė. Londono standartas ir spausdinimo presas pamažu suvaldė anglų kalboje vyravusį chaosą ir atsirado standartizuotos priemonės šios kalbos mokytis. Nusibraukiam praukaitą nuo kaktos ir lengviau atsipučiame...NOT. Nes anglų kalba tapo globaline kalba. Be abejo, viena iš labiausiai anglų kalbą pasaulyje išplatinusių priežasčių buvo Britų imperijos susikūrimas (6). Subyrėjus imperijai, anglų kalba vis dar tebėra globalinė kalba dėl šių priežasčių (7):
1. Anglų kalba yra verslo ir finansų kalba.
2. Holivudo filmų industrija.
3. Muzikos industrija.
4. Knygų leidyba (tiek originalūs kūriniai anglų kalba, tiek vertimai į anglų kalbą).
5. Anglų kalbos paprastumas.
6. Anglų kalbos įvairialypiškumas ir rafinuotumas.
7. Anglų kalba yra kelionių kalba.
8. Anglų kalba yra neoficiali Interneto kalba.
9. Anglų kalbos statusas JAV, Kanadoje, Australijoje, net ES.
10. Anglų kalbos mokėjimas yra asmens socialinio statuso rodiklis.
Be abejo, priežasčių gali būti ir daugiau, bet man įtikinti pakanka ir šių dešimties. Ir taip gimsta the varieties of the English language. Tai yra anglų kalba, kalbama vienoje ar kitoje teritorijoje, bet su pastebimais kalbiniais nukrypimais nuo the English Standard. Čia grįžtu prie įrašo pradžioje užduoto klausimo esmės apie vadovėlius ir amerikietišką anglų kalbą. Ne kartą ir mane yra kamavęs klausimas, ar verta mokintis ir kitus mokyti vadovėlinės anglų kalbos. Į šį klausimą man yra gerai atsakiusi viena universiteto dėstytoja:
Šansai, kad kada nors gyvenime Jūsų mokiniai kalbės su tikrais britais yra 2/8. Greičiausiai jie kalbės angliškai kaip tarptautine kalba su vokiečiu, italu ar estu. O tie patys voketis, italas ar estas bus anglų kalbos išmokę iš tų pačių vadovėlių, kaip ir Jūsų mokiniai, todėl jiems susikalbėti angliškai tikrai pavyks.
Kiek daug tiesos yra šiuose žodžiuose. Juk ir dabar gyvename Lietuvoje, verslo partnerių turime kokioje Suomijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje, o partneriams prekes užsakome kokioje Kinijoje ar Australijoje. Tai kokia kalba mes derinsime verslo klausimus? Elementary, my dear Watson.
Amerikos anglų kalba yra anglų kalbos variantas. Jis yra pripažįstamas kaip naudotinas ir nekritikuojamas (jeigu turite sveiko proto, žinoma). Pagrindiniai skirtumai tarp amerikiečių anglų kalbos ir britų anglų kalbos yra kelios gramatinės veiksmažodžių laikų taisyklės, skirtingas kai kurių daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos traktavimas, ir žodynas. Paprastai mūsų mokyklose nėra gilinamasi į amerikiečių anglų kalbos žodyną (8), bet Holivudas po truputį daro savo, todėl tikėsimės, kad vadovėlių autoriai bus demokratiškesni rinkdami medžiagą.
Po trijų metų JAV, vaikai-kurie yra be galo imlios būtybės, kai to nori- bus tikrai praturtėję tuom, ko mūsų mokytojai nenori, nekenčia, nežino- slengu. Tai nebūtinai gatvės, juodukų ar kalėjimo žodynas, bet populiarūs išsireiškimai gerose, gražiose situacijose, kurie yra būdingi vienam ar kitam regionui, o kituose regionuose yra papildomai studijuotini, norint sužinoti, ką jie reiškia. Šansų, kad mūsų terpės pedagogai susigaudys kokio Kanzaso ar Oregono šnekamojoje kalboje lygūs nuliui. Bet tai-ne mūsų pedagogų kaltė.
Tokių mokinių buvimas klasėje tikrai sukelia papildomą įtampą, ypač jeigu vaikai yra nedoro charakterio. Mokytoja, o Jūs kada nors buvote Amerikoje? Mokytoja, bet niekas tai nešneka. Mokytoja, o kodėl mane mokino sakyti....o Jūs mane taisote? Ir t.t. Pražilti iš nevilties galima. Mūsų mokyklų kalbų specialistai ne visi yra buvę Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje (Rusijoje, manau, dauguma vienaip ar kitaip pabuvojo), nes negali sau to leisti finansiškai. Pažįstu kelias mokytojas, kurios vasaromis darbinasi gidėmis ar slaugėmis ir vyksta į tas šalis, kurių kalbas dėsto, ir taip tobulinasi, bet tokių deimančiukų mūsų švietimo sitemoje nedaug. Tiesa, yra įvairios ES remiamos programos (kaip Gruntvig), kurios apmoka pedagogų kvalifikacijos kursus užsienyje, bet reikia užsiimti dideliu popierizmu, ir ne visiems pedagogams suteikiamas finansavimas. Mano paraiška buvo atmesta, nes nepakankamai motyvuota, kur ir kaip bus vykdoma projekto sklaida. Matyt, tiesioginis darbas su mokiniais projekto funkcionierių Lietuvoje netenkina.
Trys metai amerikaanglakalbėje (VLKK vėl verkia kamputyje) aplinkoje (nebent buvo gyventa kokiame lietuvių ar lenkų gete Čikagoje) yra pakankama priežastis pasikalbėti su mokyklos administracija dėl anglų kalbos pamokų lankymo grafiko ir individualaus atsiskaitymo už užduotis. Tai yra diferencijuotas mokymas ir mūsų švietimo sistemoje jis praktikuojamas (nors dažniausiai taikomas specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams, t.y. vaikams su kokia nors negalia). Tai dažniausiai būna kitokios užduotys negu tos, kurias gauna likusi klasė (bet vaikai būna ir žiaurūs: ar norės Jūsų vaikas išsiskirti iš klasės? Ar nebus patyčių?), ir kartais galima susitarti dėl šios disciplinos neakivaizdinio mokymosi namuose. Taipogi, jeigu yra galimybė, galbūt verta pagalvoti apie mokslo tęsimą The American International School of Vilnius.
Išnašos.
(1) Mirštančios kalbos, šaltinis BBC.com: Why we must save dying tongues?
(2) Skoliniai anglų kalboje, šaltinis Foreign language influences in English
(3) BNC, šaltinis http://www.natcorp.ox.ac.uk/
(4) Kas yra lumbersexual, Know Your Meme
(5) Albionas yra seniausias žinomas Didžiosios Britanijos salos pavadinimas.
(6) Britų imperijos kolonijos, šaltinis Entering and Exiting the Empire
(7) Kodėl anglų kalba yra globalinė kalba, šaltinis 10 Reasons Why English Is The World’s Language
(8) Amerikiečių anglų kalbos ir britų anglų kalbos žodyno skirtumai, šaltinis British English/American English Vocabulary
No comments:
Post a Comment