Kartas nuo karto iš archyvų įvairiuose portaluose prikeliama tema apie tai, kaip galima išmokti kalbos per trumpą laiką. Kaip jau minėjau praėjusiame įraše, laikas yra dažnas besimokančių kalbos asmenų nedraugas. Ko gero, dar sulauksiu tos dienos, kai kalbos bus mokoma hipnozės metodu.
Prieš kurį laiką buvo aptarinėjamas modulių metodikos veiksmingumas. Tai yra tokia mokymosi sistema, kai tam tikrą laiką yra susikoncentruojama tik ties viena tema. Šiandieninis moksleivis tradiciškai turi 6-7 skirtingas pamokas per dieną, o modulio metodikoje būtų skiriama savaitė tik lietuvių kalbai, savaitė tik anglų kalbai, savaitė tik istorijai, ir t.t. Iš esmės, greitas kalbos išmokimas per dvi savaites ir yra toks modulis. Ir, teisybės dėlei, reiktų sakyti pramokti kalbos.
Šiandien Delfi portale publikuojamas straipsnis apie tai, kaip verslininkas David Bayley išmoko prancūziškai per 17 dienų.
Straipsnio pradžioje nurodoma, kad šiuo metodu ponas Bayley jau buvo išmokęs ispanų kalbos. Tai yra labai reikšmingas momentas, į kurį būtinai reikia atsižvelgti. Daugelis žmonių, pradėjusių mokytis anglų kalbos, netrukus pradės prisiminti kažkada pramoktą vokiečių kalbą. Bet jeigu prieš mokydamiesi anglų kalbą, jie mokėsi prancūzų arba rusų kalbas, tai šios kalbos neįtakos jų mokymosi proceso. Toks papildomos kalbos iššokimas iš atminties yra sąlygotas to, kad abidvi kalbos priklauso tai pačiai prokalbei. Anglų ir vokiečių kalbos yra germanų kalbos, o prancūzų ir ispanų kalbos yra romanų kalbos. Juk ir lietuviai su latviais, reikalui esant, susišneka, ypač žemaičių tarme. Todėl pradėjęs mokytis prancūzų kalbos, ponas Bayley turėjo greitą startą.
Visų pirma, buvo sukurta tik prancūzakalbė aplinka. Sink or swim taip sakant. Tai yra, ne tik kad pats žmogus turėjo laužyti liežuvį nauja kalba, bet ir ją nuolatos girdėjo iš aplinkos, iš draugų, per TV, parduotuvėse, vartė spaudą. Yra toks angliškas terminas total immersion, visiškas panardinimas.
Kokią mokymosi metodiką pasirinko mūsų aptariamasis asmuo? Mane labai maloniai nustebino, kad kiekvieną rytą jis po 1,5-2 val. ranka perrašinėjo netaisyklingus veiksmažodžius. Netaisyklingus veiksmažodžius drąsiai galima laikyti rafinuota kankinimo forma, nes juos įvaldyti galima tik išmokus atmintinai. Todėl reikia juos iškalti atmintinai. Šiuolaikinėje anglų kalboje netaisyklingų veiksmažodžių yra 370, su pasenusiais ir nebenaudojamais pasiektume ir 470 vienetų (1).
Mūsų aptariamu klausimu buvo pasirinktas perrašinėjimo ranka būdas. Tai yra išvis unikumas mūsų laikais, nors straipsnyje aptariamas įvykis buvo 2005 m. Yra jungtis tarp judesio ranka ir smegenų. Šiuo atveju, tai ir buvo kalimo būdas, tinkamas konkrečiam asmeniui.
Šioje vietoje noriu padaryti nedidelį intarpą ir papasakoti apie Gardnerio intelekto teoriją. 1983 m. išleistoje knygoje "Frames of Mind: The Theory of Multiple Intelligences" edukologijos profesorius Hardardo universitete Howard Gardner rašo apie tai, kad yra keletas intelektų. Jis išskyrė vaizdinį-erdvinį, kūno-kinestetinį, muzikinį, interasmeninį, tarpasmeninį, lingvistinį ir loginį-matematinį (2). Kiti šaltiniai prideda natūralistinį ir egzistencinį intelektus, pastarojo Gardneris iki galo nebuvo apibrėžęs, bet jį, manoma, turi filosofai arba dvasiniai vedliai, kaip Dalai Lama. Pedagogai skatinami pamokose naudoti įvairius medžiagos pateikimo metodus, atsižvelgiant į moksleivių intelektus. Grįžtant prie aptariamo straipsnio, perrašinėjimas ranka ir teigiami šio metodo rezultatai akivaizdžiai rodo į dominuojantį vaizdinį-erdvinį intelektą. Be abejo, asmuo su muzikiniu ar kūno-kinestetiniu intelektu tokių gerų rezultatų šiuo metodu nebūtų pasiekęs.
Taipogi, ponas Bayley klausėsi kalbos pamokų įrašo. Jis naudojo Michel Thomas siūlomą metodiką, paremtą garso įrašų klausymu. Pati esu neblogai prasilaužusi japonų kalbos pradžiamokslyje klausydama CD ir kartodama žodžius ir frazes, todėl ir šiame metode įžvelgiu galimybę padaryti pažangą. Tai vėlgi, atkreipiu dėmesį, yra tam tikras kalimas, tik gudriai užmaskuotas. Juk neįmanoma pakartoti penkiasdešimt kartų frazę ir jos neišmokti! Čia stipriai pasireiškia lingvistinis intelektas pagal Gardnerio intelekto teoriją, kuriam reikalingi klausymo įgūdžiai.
Ponas Bayley džiaugėsi, galėdamas mokytis iš kitų klaidų. Tokia metodika dažnai taikoma ir rekomenduojama komunikacinio metodo pamokose. Ją pritaikyti labai lengva, o nauda greitai apčiuopiama. Štai išdalinote ištaisytus rašinius užsienio kalba. Ant lentos arba padalomojoje medžiagoje surinkite dešimt sakinių iš skirtinų rašinių, nenurodydami jų autorių, ir iš tų dešimt sakinių vienas turi būti teisingas. Stenkitės parinkti sakinius su įvairiomis klaidų grupėmis. Tuomet skirkite laiko moksleiviams/studentams porose tartis ir ieškoti klaidų bei jas taisyti. Kai baigsis skirtas užduočiai laikas, aptarkite rezultatus su visa klase. Pasirengimas užduočiai reikalauja papildomų pastangų iš mokytojo pusės, bet tokia veikla yra be galo įtraukianti. Be to, knaisiotis po svetimas klaidas visada malonu. Gal psichologas tars žodį?
Viešėdamas Prancūzijoje, ponas Bayley klausydavosi prancūziškos muzikos bėgiodamas. Taip buvo įdarbintas muzikinis intelektas. Ne paslaptis, kad maži vaikai žiūrėdami Cartoon Network animacinius filmukus neblogai pramoksta angliškai. Aš pati užaugau žiūrėdama RTL2 transliuojamus vokiškai dubliuotus japoniškus anime serialus, ir į vokiečių kalbos klasę atėjau su nemažu žodžių bagažu. Visada patariu ir savo suaugusiems studentams įsijungti CNN arba BBC televizijos kanalus ir klausytis laidų, kad ausis gaudytų jau pažįstamus žodžius.
Ponas Bayley taip pat skaitė vaikišką knygą prancūziškai. Vaikiškos knygos yra smagios ir nesudėtingai parašytos, todėl skaitymo malonumas-neabejotinas. Aš irgi rekomenduoju savo studentams daug skaityti: žodžiai, žodžių tvarka sakinyje, artikeliai, idiomos, ir t.t. Tekstas yra tiesiog aukso kasykla besimokantiems kalbų. Skaitymas ir darbas su žodžiais vėlgi priskiriama lingvistiniam intelektui. Skaitymas padeda įveikti praeitame reportaže aptartam plokštumos efektui (kai pasiekiamas toks kalbos mokėjimo lygis, kai atrodo, jog pažanga nebevyksta).
Lingvistinis intelektas buvo naudojamas ir kuriant tekstus savarankiškai- rašant rašinėlius prancūziškai, kuriuos taisydavo jo draugė. Rašto darbai kalbos mokymosi procese prasideda labai anksti, bet dažnai besimokantys kalbų jų vengia ir užduotis atlieka nenoriai. Tai susiję su mūsų laikais silpstančiu raštingumų gimtąja kalba ir aplamai mažėjančiu poreikiu kurti tekstus, nebent tai būtų su rašymu susijusi profesija, pvz. žurnalistika. Anglų kalbos pamokose pradedantys mokytis asmenys rašo apie savo šeimą, mėgstamą metų laiką, praeitas atostogas, dienotvarkę, ir t.t. Temos, kaip matote, artimos ir asmeniškos, todėl pedagogai dar yra ir neblogi kunigai :-)
Taipogi, straipsnyje minima, kad reikia mokėti atmintinai dažniausiai pasitaikančių frazių. Mano praktikoje tai vadinama social English, tai konkrečiai šiuo atveju tai būtų social French. Dažniausiai pasitaikančių frazių pavyzdžiai: kaip sekasi? kuo Jūs vardu? kiek valandų? leiskite paklausti? ar galėčiau gauti? kiek kainuoja? ir t.t. Galiausiai, straipsnyje rekomenduojama pasimokyti užpildančių žodžių, padedančių išlošti laiko ir labiau savimi pasitikėti. Nesu tokių pokštų gerbėja, bet ir išlošinėti laiko man nėra poreikio.
Ir štai, po 17 dienų Prancūzijos kaime su dominuojančiu lingvistiniu intelektu pagal Gardnerio intelekto teoriją ponas Bayley atvyko į Paryžių, kur kavinėje sutiko merginą, su kuria pradėjo kalbėtis. Merginai jo prancūzų kalbos žinios padarė didelį įspūdį: ji sakė galinti prisiekti, kad jo kalba skamba taip, tarsi jis Prancūzijoje būtų praleidęs mažiausiai metus. Šį komplimentą aš priimu angliškai su žiupsniu druskos, nes nežinome nei pokalbio trukmės, nei temos. Vargu, ar prie puodelio kavos pašnekovai gvildeno politines, ekonomines, socialines temas ar aptarinėjo šiuolaikinę tapybą. Bet po 17 mokslo dienų pakalbėti apie gražias akis-tikrai įmanoma. Kitaip knygų serijos Išmok X kalbą per 30 dienų nebūtų tokios populiarios.
Pabaigai, apie Gardnerio intelekto teoriją. Asmuo gali turėti vieną dominuojantį intelektą, gali būti du ar trys vienodai pasireiškiantys intelektai, bet mokslininkai įsitikinę, kad niekas neturi vienodai išvystytų visų išvardintų intelektų (3).
Išnašos.
Išnašos.
Nuoroda į originalų straipsnį: Paslaptys, kaip per stebuklingai trumpą laiką išmokti užsienio kalbos.
(1) Netaisyklingi anglų kalbos veiksmažodžiai, šaltinis Irregular Verb Dictionary
(2) Daugybiniai intelektai, šaltinis Multiple Intelligences
No comments:
Post a Comment